valninkas

×válninkas (-nykas; Lex37,40, Q195, Sut), -ė (-a KŽ) smob. (1) žr. valininkas: 1. KŽ. 2. Lex37, Q195,209, CII708, Sut, N, [K], J Kaip valnykai, ir ne kaip valnybę turėdami dengalu piktybės, bet kaip tarnai Dievo VlnE67. Nes kas pavadintas yra Viešpatyje nevalnyku, valnyku yra Viešpaties Bt1PvK7,22. 3. KŽ žr. valininkas 4.